Antanas Didelis laivu „Sarmatian“ 1907 m. išplaukė į JAV, kur apsigyveno Luistono mieste, Meino valstijoje. Dirbo audėju tekstilės fabrike, netrukus nusipirko namą ir sukūrė šeimą. 
Nepaisant susikurtos gerovės, bėgant metams A. Didelis vis labiau ilgėjosi tėvynės. Po Pirmojo pasaulinio karo mamai siųstuose laiškuose rašė apie norą grįžti. 1923 m. įvykęs Klaipėdos sukilimas užbaigė laisvės kovas, Lietuvoje įsivyravo taika ir A. Didelis pardavęs namą su šeima grįžo į Lietuvą. 
Užgyventą turtą sudėjo į dvi kelionines skrynias ir tris medines dėžes. Skrynios laivu „Berengaria“ keliavo kaip bagažas, o dėžės išsiųstos paštu. Ant dėžės šono juodais dažais užrašytas adresas „Lithuania / Rokiškio Aps. / Obelių paštas/ sodžius Vajeičių/ Antanas Didelis“. 
Grįžęs į gimtinę, A. Didelis Obeliuose nusipirko namą su ūkiniais pastatais. Paveldėtą žemę Vajeičiuose išnuomojo, o pats miestelio centre atidarė maisto ir audinių parduotuvę. 
Antano ir Emilijos Didelių šeimos buvo vieni iš daugiau nei 20 000 Amerikos lietuvių, tarpukariu grįžusių į Lietuvą.
104 Antano ir Emilijos Didelių šeimos asmeniniai daiktai į muziejų pateko prastos būklės, todėl juos reikėjo skubiai restauruoti. 
Atkurti šių eksponatų grožį ir užtikrinti tolesnį gyvavimą padėjo Šilutės Hugo Šojaus muziejus restauratoriai, finansavimą skyrė Kultūros ministerija. Kruopštus darbas restauruojant vertybes truko beveik metus. Po sudėtingų konservavimo procedūrų eksponatai atgavo pirmykštį grožį.
Šie jautrūs eksponatai pasakoja apie mažiau visuomenei žinomą lietuvių emigracijos istorijos etapą – emigrantų grįžimą į Lietuvą. 
Galbūt ir Jūsų giminėje buvo į Lietuvą grįžusių „amerikiečių“? Pasidalinkite, prašome, savo istorija.