Nerijos forto, kitaip dar vadinamo Kopgalio tvirtove, statybos prasidėjo 1865 metais ir su pertraukomis tęsėsi šešerius metus. Šis fortas, kartu su vėliau žemyninėje Klaipėdos dalyje pradėtu statyti Miško fortu, turėjo saugoti jūros vartus – įplauką į Klaipėdos uostą. Tai vienintelis išlikęs toks XIX amžiaus antros pusės Prūsijos karinio paveldo objektas Lietuvoje. Pasivaikščiojimas su Gustavu po laivybos istoriją! Lietuvos jūrų muziejus kviečia pakeliauti jūromis ir vandenynais Laivybos istorijos ekspozicijose ir pažinti pasaulį! Ar pasiruošę nuotykiams jūrose? Svetainėje periodiškai publikuojami ciklo „Pasivaikščiojimai su Gustavu po Lietuvos laivybos istoriją“ vaizdo siužetai. Tai – 15 pažintinių siužetų, kuriuose per unikalius Lietuvos jūrų muziejaus laivybos istorijos eksponatus pristatomas jūrinės kultūros paveldas, žadinamas tautinis pasididžiavimas jūrine Lietuva, atskleidžiami įdomiausi jūrinės istorijos faktai. Laivybos istorijos temas pristato ir suaugusiųjų, ir vaikų mylimas profesorius Gustavas (akt. Audrius Rakauskas), siužetų režisierius – Vaidas Lekavičius. Finansavo Lietuvos kultūros taryba
Inkaras visais laikais buvo svarbus laivo atributas. Dar Antikos laikais tvirčiausią ir patikimiausią inkarą vadindavo šventu, nes jis buvo laivo bei įgulos viltis. Lietuvos jūrų muziejuje inkarai kaupiami nuo tūkstantis devyni šimtai septyniasdešimt pirmų metų. Tai – unikalūs technikos eksponatai ant Nerijos forto pylimo, buvusiose pabūklų aikštelėse.
Beveik visi eksponatai – „skenduoliai“, ištraukti iš Baltijos, Šiaurės jūrų, Atlanto vandenyno dugno. Seniausieji inkarai – septyniolikto – aštuoniolikto amžiaus burlaivių, kurių konstrukcija susideda iš dviejų ragų, dviejų noragų, koto su žiedu ir ąžuolinio štoko. Didžiausias – iš Egėjo jūros atgabentas du tūkstančius šmtą devyniasdešimt du kilogramus sveriantis inkaras, kuris buvo nukaltas Urale tūkstantis aštuoni šimtai trečiais metais.
Nuo neatmenamų laikų lietuviai buvo žemdirbiai. Arė žemę, sėjo rugius, augino gyvulius. Apie jūrą žinojo tik iš pasakojimų. Nedaugelis ją savo akimis buvo matę. Viskas pasikeitė devyniolikto amžiaus antroje pusėje. Rusijos carų valdomoje Lietuvoje skurdas slėgė lietuvių pečius, o pasakojimai apie gerą gyvenimą kitoje jūrų pusėje viliojo ne vieną. Dalis medžiagos vaizdo klipe naudojama iš Lietuvos jūrų muziejaus parengtos virtualios parodos „Nuo žagrės prie šturvalo“, aut. D. Kiulkys, kviečiame žiūrėti ir parodą!
Nuo seniausių laikų kelionės jūromis buvo siejamos su dideliais pavojais ir rizika. Nemažą pavojų laivybai jūros pakrantėse kėlė ne tik seklumos ir uolos, bet ir „kranto teise“ besivadovaujantys pajūrio gyventojai bei žemvaldžiai. Dokumentuose ir literatūroje gausu pavyzdžių, kai ant seklumos išmesti laivai būdavo apiplėšiami.
Pasivaikščiojimai su Gustavu po Lietuvos laivybos istoriją – tai pažintinių siužetų ciklas, čia per unikalius Jūrų muziejaus laivybos istorijos eksponatus pristatomas jūrinės kultūros paveldas. Siužetų ciklo parengimą finansavo Lietuvos kultūros taryba.
Su jūra mes didesni!
Luotas – iš vientiso medžio kamieno išskobtas laivelis. Europoje luotai žinomi nuo mezolito laikų – aštunto – penkto tūkstantmečio prieš mūsų erą. Lietuvos vidaus vandenyse jie buvo naudojami iki dvidešimto amžiaus vidurio.
Platelių ežere rasti keli luotai, visi jie unikalūs – ilgesni už kitus iki šiol rastus ežeruose, dekoratyvesni, išskirtinės formos. Dažniausiai luotai, kuriais plaukiota ežeruose, siekdavo trijų ar keturių metrų ilgį, o rastieji Plateliuose viršija ir penkis metrus. Manoma, kad tokie ypatingi luotai priklausė ne paprastiems žvejams, o pilies arba dvaro gyventojams. Jie aptikti tarp Šventorkalnio pusiasalio ir Pilies salos. Saloje buvo pilis, vienu metu priklausiusi karališkai šeimai – Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Žygimantui Augustui bei jo motinai Bonai Sforcai.
Po pirmojo ir antrojo pasaulinių karų, daug nepanaudotų ginklų buvo paskandinta Baltijos ir Šiaurės jūrose. Tai įvairiausios bombos, granatos, raketos ir net cheminių ginklų komponentai. Ypatingai pavojingos – nesprogusios minos. Juk žvejai netyčia gali jas užkabinti tinklais ir tada jau neišvengsi tragedijos. Tokių minų ieško ir jas naikina specialūs laivai.
Nuo neatmenamų laikų žvejyba buvo pagrindinis pajūrio gyventojų užsiėmimas. Mažos žvejų valtelės puikiai tiko pakrančių vandenims, bet, kaip sakoma, kuo toliau į mišką... oi, tai yra kuo toliau į jūrą, tuo didesnės žuvys. Metams bėgant žvejų valtys vis didėjo, tobulėjo, kol kažkas tarė: Įdomu o kas gi ten, už horizonto... Manau drąsiai galime teigti, kad pirmieji jūreiviai buvo žvejai.
Bendra Lietuvos Respublikos valstybės siena yra tūkstančio septynių šimtų šešiasdešimt trijų kilometrų ilgio. Maždaug trys su puse tūkstančių pasieniečių saugo ją nuo įvairiausių kontrabandistų, nelegalių imigrantų ir kitų pažeidėjų. Šimtas devyniolika sienos kilometrų driekiasi teritorine jūra, tad čia jau niekaip neišsiversim be laivų. Vienas pirmųjų mūsų valstybės sargų – laivas „Prezidentas Smetona“.
Pasivaikščiojimai su Gustavu po Lietuvos laivybos istoriją – tai pažintinių siužetų ciklas, čia per unikalius Jūrų muziejaus laivybos istorijos eksponatus pristatomas jūrinės kultūros paveldas. Siužetų ciklo parengimą finansavo Lietuvos kultūros taryba.
Su jūra mes didesni!
Buvo laikai kai Baltijos bangas raižė grakštūs burlaiviai. Pirmieji buriniai laivai Mėmelyje, atsirado dar tryliktam amžiuje ir tarnavo Livonijos ordinui priklausančiai piliai. Tik šešiolikto amžiaus viduryje, kai Klaipėda priklausė Prūsijos valstybei, turtingi klaipėdiečiai patys ėmė statyti didesnius burlaivius, kuriais pasiekdavo net Ispanijos krantus.
Nuo seniausių laikų, kuomet į jūrą buvo leidžiamasi paprastais laiveliais, iki šiandienos, kai vandenis skrodžia šiuolaikiniai, įvairiomis technologijomis apsiginklavę laivai, į jūrą išsiruošę žmonės visada rizikuoja. Technologinė pažanga smarkiai sumažino jūrinių katastrofų kiekį, bet jos visai neišnyko. Palei Klaipėdos krantus jūros dugne guli ne vienas audrų sunaikintas burlaivis, kartu į pražūtį pasiėmęs įvairių tautybių įgulų narių gyvybes.
Kompasas – vienas svarbiausių instrumentų laive. Kai nebematomi krantai, tamsiu paros metu ar kai pakyla tirštas rūkas ir nieko nesimato – jo pagalba nustatomas laivo magnetinis kursas.
Kaip pagamintas kompasas ir kaip jis veikia?
Dvidešimto amžiaus pirmoje pusėje daugybė žmonių ne tik iš Lietuvos, bet ir visos Europos keliavo į Ameriką. Kažkas ieškojo geresnio gyvenimo, kažkas naujų nuotykių. Daugelis bėgo nuo karo. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą Europos emigrantų gabenimas buvo pagrindinis keleivinių laivininkystės kompanijų pelno šaltinis, tad ir Lietuvos miestuose bei miesteliuose netrūko laivų agentūrų kur buvo galima nusipirkti bilietą, pavyzdžiui, į garlaivį pavadintą Lietuvos vardu.
Kurėnas „SüD.1“ (nuo 2001 m.) – plaukiojantis Lietuvos jūrų muziejaus eksponatas, tradicinės Kuršių marių žvejų burvaltės replika. Plokščiadugnė burvaltė, remiantis autentiškos tarpukario burvaltės išmatavimais, pastatyta 2000–2001 m. Kopgalyje prie etnografinės pajūrio žvejo sodybos ekspozicijos. Replikos atkūrimo darbams vadovavo istorikas ir tradicinės laivininkystės entuziastas Romaldas Adomavičius (1955–2019).
