Paroda eksponuojama Delfinariume, darbo laikas ir bilietai: www.ljm.lt
2022–2023 m. keliautojas kaunietis Aurimas Valujavičius irkline valtimi „Lituanica“ per 120 dienų perplaukė Atlanto vandenyną. Be jokios palydos nuo Ispanijos Ajamontės uostelio iki Majamio (JAV) vienas irkluodamas įveikė 8 734 km atstumą Parodoje „Irklais per Atlantą“ eksponuojama jau legendine tapusi valtis ,,Lituanica“ bei daiktai, kurie šios kelionės metu buvo keliautojui buvo gyvybiškai būtini.
Aurimas Valujavičius: „Buvo toks noras įeiti į istoriją. Savo gyvenimą panaudoti kam nors reikšmingam. Tegu ir mirti dėl savo svajonės, nei biure paslysti ant banano žievės ir nusisukti sprandą. Mirties valandos nesirenkame, bet galime rinktis, dėl ko mes gyvename. Aš gyvenu dėl iššūkių, dėl to, kad šiaip sau neiššvaistyčiau gyvenimo.“
Atvirumas jūrai – tai vyriškumo simbolis. Nes joje gyvenimas visai kitoks. Joje mažai kas nuo tavęs priklauso – arba leidžia praplaukti, įveikti, arba – ne...
Parodoje pristatomi ir kiti lietuvių vandens žygiai: tragiškai pasibaigęs 1994 m. Gintaro Paulionio plaukimas irkline-burine valtimi per Baltiją, pergalingas 1999 m. Vytauto Žalio, Audroniaus Skurvydo ir Vytauto Germanavičiaus irkline baidare „Baltoscandia“ Baltijos įveikimas bei 2010 m. Pauliaus Paulionio, Mariaus Norvaišos ir Domanto Laukevičiaus kelionė trimis vienvietėmis baidarėmis maršrutu Klaipėda–Gotlando sala (Švedija)–Elando sala (Švedija).
Paroda įgyvendinta gavus Lietuvos kultūros ministerijos finansavimą.
A. Mažūno nuotrauka
Paroda eksponuojama Lietuvos jūrų muziejuje, bilietai: www.ljm.lt (Jūrų muziejus ir akvariumas)
Paroda „21 diena Baltijos jūroje“ kviečia sugrįžti į 2025-ųjų vasaros ekspediciją, kai plaukikas Meinardas Valkevičius perplaukė Baltijos jūrą iš Švedijos į Lietuvą. Per 21 dieną jis savo jėgomis įveikė 366 kilometrus – kelionę, tapusią ne tik fizinės ištvermės, bet ir emociniu bei psichologiniu išbandymu.
Parodoje pristatoma plaukimo metu naudota įranga – plūduras, akiniai, plaukimo kepurė, pirštinės, kojinės, hidrokostiumas ir laikrodis. Greta jos eksponuojamos fotografo Mariaus Domkaus, lydėjusio plaukiką valtyje, fotografijos. 21 kadras pasakoja 21 kelionės dieną, fiksuodamas skirtingas kasdienybės Baltijos jūroje akimirkas ir pasaulį, kuriame lieka tik dangus, vanduo ir nuolatinis judėjimas pirmyn.
Pagrindinis parodos akcentas – 210 sekundžių animacinis filmas „21 diena Baltijos jūroje“, sukurtas Meinardo Valkevičiaus. Tai ne reportažas, o asmeniška meninė kelionės interpretacija, tampanti savotišku vidiniu dienoraščiu. Animacijos kalba perteikiamos patirtys, kurių neįmanoma iki galo užfiksuoti kamera: audros, rūkas, šaltis, susitikimai su jūros gyventojais, netikėtai horizonte pasirodęs povandeninis laivas, vienatvė, žemės ilgesys, komandos atsidavimas ir nuolatinė kova su savimi.
Pulsuojančiuose animacijos kadruose atkuriamas buvimo jūroje pojūtis, kai dienos ima panašėti viena į kitą, o svarbiausias tampa judėjimas užsibrėžto tikslo link. Filmas sukurtas kaip ciklas – jį galima pradėti žiūrėti nuo bet kurios vietos, kaip ir pati jūra neturi vieno teisingo pradžios taško.
„21 diena Baltijos jūroje“ – pasakojimas ne tik apie 366 kilometrus. Tai istorija apie žmones, buvusius šalia visos kelionės metu, kasdien priimamus sprendimus, drąsą žengti į nežinomybę ir ribą, kuri slenka kartu su kiekviena įveikta jūrmile.
Paroda kviečia pažvelgti į neeilinę kelionę iš arti ir trumpam pasinerti į pasaulį, kuriame žmogus, jūra ir svajonė susitinka akis į akį. Pasaulį, kuriame „neįmanoma“ tėra žodis.
Paroda eksponuojama Lietuvos jūrų muziejuje, bilietai: www.ljm.lt (Jūrų muziejus ir akvariumas)
Šiandien pajūris neatsiejamas nuo vasaros atostogų, tačiau prieš du šimtmečius Baltijos pakrantė buvo visai kitokia – atšiauri, ne visada svetinga ir kelianti baimę dėl slenkančių kopų bei vandens stichijos. XIX amžiuje sutvirtinus smėlynus pynutėmis ir želdiniais, pajūris pamažu tapo patrauklus poilsiui. Taip prasidėjo kurortų era, pakeitusi Lietuvos pakrantės veidą ir poilsio kultūrą.
Paroda „Poilsiavimas Lietuvos pajūryje, 1806–1939 m.“ pasakoja apie šį virsmą – nuo pirmųjų kurortų ir karališkų pasivaikščiojimų iki tarpukario vasarviečių, kuriose poilsis prie jūros tapo neatsiejamas nuo mados, sporto, pramogų ir socialinio gyvenimo.
Parodoje lankytojai gali sužinoti, kaip keitėsi maudynių tradicijos ir paplūdimio mada. XIX amžiuje vyrų ir moterų maudymosi laiką reguliuodavo būgno dūžiai, o privatumo ieškančioms poilsiautojoms buvo skirti specialūs maudynių vežimai – medinės kabinos ant ratų, iš kurių buvo galima persirengti ir nepastebėtoms įbristi į jūrą. Vėliau paplūdimiai tapo mišrūs, maudymosi kostiumai trumpėjo, o kai kurioms drąsesnėms poilsiautojoms net tekdavo susidurti su pareigūnu, matuojančiu sijonėlio ilgį.
Keitėsi ir požiūris į saulę. Ilgą laiką įdegis buvo laikomas prastuomenės požymiu, todėl damos slėpdavosi po skėčiais ir plačiabrylėmis skrybėlėmis. XX amžiaus pradžioje įdegis pamažu tapo madingas, o tarpukariu pajūris jau buvo spalvinga erdvė, kurioje vietos atsirado ne tik maudynėms, bet ir sportui bei aktyviam laisvalaikiui.
Paroda atskleidžia ir pačią kelionę į pajūrį, kuri ilgą laiką buvo prabanga ir nuotykis. Poilsiautojai į kurortus vykdavo puskarietėmis, vėliau – tramvajais, autobusais, traukiniais, garlaiviais ir keltais. Gerėjantis susisiekimas pajūrį padarė vis lengviau pasiekiamą platesniam žmonių ratui, o Smiltynėje įsikūręs jachtklubas paskatino buriavimo kultūros augimą.
Pajūrio kurortai siūlė gerokai daugiau nei jūrą. Palangos ir Smiltynės kurhauzuose veikė skaityklos, vyko koncertai, parodos, šokiai, veikė teniso kortai ir vasaros kavinės. Paplūdimiuose lankytojų laukė Pajūrio halės, kuriose buvo galima pasimėgauti kava, ledais ar užkandžiais. Poilsiautojai žaidė badmintoną ir tenisą, stebėjo gimnastikos pasirodymus kopose, o Nidoje 1933 m. įkurta sklandymo mokykla kurortui suteikė dar daugiau išskirtinumo.
Pamažu keitėsi ir požiūris į vietos gyventojus bei jų gyvenimo būdą. Iš pradžių pasiturintys poilsiautojai vengė žvejų tinklų ir kvapų, tačiau ilgainiui atrado šviežios žuvies skonį, bendravimą su žvejais ir pramogas jų valtyse. Pajūris tapo ne tik vieta stebėti jūrą, bet ir erdve patirti vietos kultūrą.
Parodos dizainas, sukurtas „Klemencov Group“, nukelia į praėjusio amžiaus pajūrį ir jo estetiką. Ekspozicija kviečia pažvelgti į laikotarpį, kai atšiaurus Baltijos krantas pamažu virto geidžiama atostogų vieta, o poilsis prie jūros – svarbia mūsų kultūros ir gyvenimo būdo dalimi.
Paroda primena, kad šiandien įprastas poilsis prie jūros nėra savaime suprantamas. Tai – ilgo kultūrinio ir socialinio proceso rezultatas, tapęs svarbia Lietuvos pajūrio paveldo dalimi.
Parodos kūrimą parėmė Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.
