Ilgametė sporto instruktorė teigia, kad jėgos aitvarų evoliucija atveria vis daugiau galimybių žmonėms atrasti ir mėgautis tuo, kas labiausiai patinka: greičiu, triukais, bangų iššūkiais. Dėl to susiformavo net atskiros disciplinos ir kryptys. Jėgos aitvarų sportas buvo įtrauktas į Paryžiaus vasaros olimpinių žaidynių programą ir tai jam suteikė dar daugiau populiarumo.
Pasak A. Ridikaitės, į vėjo gaudynes ant vandens įsitraukę žmonės kartu atranda ir naują keliavimo malonumą, kai savo pomėgį gali išbandyti skirtingose pasaulio kraštuose, kur mato ir jaučia kitokią gamtą, susipažįsta su naujais žmonėmis ir pasikrauna energijos.
Jaučia žmogaus veiklos padarinius
Pati daug metų aktyviai keliaudama po pasaulį fotografė aiškiai mato klimato kaitos padarinius. A. Ridikaitei tai – ne dokumentinis filmas, o asmeninė patirtis ir įspūdžiai. „Visi vandens sporto šakas mylintys žmonės vienbalsiai sutinka, kad teršti gamtą – vienas didžiausių nusikaltimų. Nuolat būdamas gamtoje žmogus skaudžiai išgyvena matydamas krūvas plastiko atliekų, didžiules naftos produktų dėmes, nutrūkusius, pamestus žvejų tinklus, ypač žuvusius gyvūnus ir nykstančias rūšis. Mane ypač sukrečia, išblukusių, tuščių, tiesiog akyse mirštančių koralų vaizdai“, – pripažįsta pašnekovė.
Anot A. Ridikaitės, kuo toliau juo labiau gamta tampa nenuspėjama ir neprognozuojama. Pavyzdžiui, patyrę buriuotojai anksčiau aiškiai žinojo, kokie ženklai rodo artėjančią audrą ir orų permainas, kokių vėjų galima tikėtis ir panašiai. Dabar viskas yra pasikeitę, sujaukta – nebeliko jokių dėsningumų ir taisyklių. „Dėl to neretai apima bejėgiškumo jausmas: kad ir kiek rinktume šiukšles ir keistume vartojimo įpročius, neigiama žmogaus veiklos įtaka yra milžiniška“, – sako fotografė. Kartu ji sutinka, kad bejėgiškumui nedera pasiduoti – tiek kiekvienas žmogus, tiek bendruomenės dar gali daug ką nuveikti ir pakeisti – visų pirma, ieškant bendrų sprendimų ir susitarimų, palaikant žaliąjį kryptį, kuri atveria naujų galimybių valstybei ir visuomenei.
Įkvepia prisidėti prie tvarios ateities
Ekstremalaus sporto entuziastė palaiko šiemet Klaipėdoje, Danės skvere, vyksiančio festivalio „Savos bangos. Tvarios ateities kūrėjų laboratorija“ idėją – atverti erdvę, skirtą aktyviems žmonėms ir jungiančiai bendruomenes, kurioms rūpi mūsų planeta ir jos ateitis. Lietuvos jūrų muziejaus ir „Ignitis renewables“ iniciatyva sulaukia vis daugiau vietos bendruomenių ir visuomenės dėmesio, nes siūlo įvairių galimybių įsitraukti ir būti pokyčių dalimi.
Birželio 21 dieną vyksiantis nemokamas masinis renginys organizuojamas siekiant ugdyti ekologinį visuomenės sąmoningumą, kuriant tvarią ateitį kartu: mažiau vartoti, pakartotinai panaudoti ar perdirbti, naudoti žaliąją energiją.
Daugybę skirtingų žmonių sujungiantis festivalis jau ne pirmus metus kviečia atsigręžti į Baltijos jūrą, būti jūros įkvėptiems keistis ir veikti, kelti klausimus, kaip suderinti Baltijos jūros ekosistemos išsaugojimą ir galimybių, kurias ji teikia Lietuvai, panaudojimą.
„Stebėdama jėgos aitvarų bendruomenę ir jos susibūrimus, matau visai visuomenei būdingus pokyčius. Matau, kaip žmonės atsigręžia į gamtą, atranda naujų pojūčių ir vertybių. Skriedamas aitvaru, esi tik tu, vanduo, saulė ir vėjas. Jauti neapsakomą laisvę. Imi tarsi iš naujo pažinti save ir kitaip suvokti aplinką: pradedi domėtis orais, stebėti debesis, sekti įvairius gamtos ženklus – nuolat mokaisi, atrandi gausybę įdomių dalykų ir mėgaujasi, pavyzdžiui, įspūdingais saulėlydžiais. Tai ypač žavi žmones iš miesto, kurių santykis su gamta būna susilpnėjęs ar nutrūkęs“, – dalijasi A. Ridikaitė. Pasak jos, keičiantis žmogaus santykiui su gamta, auga sąmoningumas ir atsakomybė.

„Savos bangos“ programa įspūdinga – nuo edukacijų ir interaktyvių demonstracijų iki meninio turinio. Festivalis prasidės Klaipėdos lėlių teatro misterija „Apie žuvis ir žmones“ – provokuojančia menine diskusiją apie plastiko taršą vandenynuose. Šis „Savų bangų“ atidarymo akcentu tapsiantis spektaklis nuo pat premjeros 2022 m. yra tapęs tikru teatro hitu. 
Visą dieną taip pat veiks tradicinė klaipėdiečių ir uostamiesčio svečių pamėgta „Tvarios ateities kūrėjų laboratorija“ – specializuota erdvė, kurioje savo inovacijas, atradimus ir pasiūlymus pristatys pirmaujančios Lietuvos mokslo institucijos, žaliosios energetikos įmonės ir aplinkosaugos organizacijos. Šios erdvės lankytojai turės progą susipažinti su inovacijomis, kurias kuria Valstybinis mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centras, Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, „Klaipėdos vanduo“, Klaipėdos universiteto STEAM centras, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, Lietuvos energetikos institutas, Lietuvos jūrų muziejus ir kiti.
Visą dieną taip pat vyks įmonių, organizacijų ir įstaigų, kurioms rūpi Baltijos jūros ekosistemos išsaugojimas, edukacinė mugė, interaktyvios pažintinės veiklos su mokslo įstaigomis bei menininkų ir bendruomenės kūrybinės dirbtuvės. Jose specialaus meninio objekto kūrimą koordinuos profesionalūs menininkai iš Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto, tačiau jo bendraautoriais taps visi renginio lankytojai. Šis tvaraus meno kūrinys bus simbolinis suvenyras, primenantis, kad ateities kūrimas prasideda nuo paprastų veiksmų.

Festivalio svečiai galės dalyvauti ir „Ekoprotmūšyje“, kuriame reikės atsakyti į įvairius įdomius klausimus apie ekologiją, tvarumą ir žaliąsias technologijas. Dalyviai galės prisijungti prie protmūšio naudodami QR kodus ir mobiliuosius telefonus, o nugalėtojų lauks specialūs prizai.
Pasisemti žinių kvies diskusija „Kas yra tikrasis tvarumas?“, kurioje įvairių sričių profesionalai – nuo mados ir meno iki ekologijos ir technologijų verslo – aptars dažniausius tvarumo mitus ir realias galimybes gyventi sočiai, gražiai ir tvariai. Diskusija bus orientuota į praktinius sprendimus ir realius iššūkius.

Pavakare festivalio svečių lauks netikėta ir šmaikšti programos dalis – specialiai festivaliui sukurta „K2 Comedy“ klubo komikų programa, kurioje žinomi Lietuvos komikai su humoru žvelgs į Baltijos jūros reikšmę Lietuvai, ekologiją ir mūsų įpročius.
Ir galiausiai, po dalyvių apdovanojimo ceremonijos, festivalis pasieks kulminaciją su ypatingu muzikiniu pasirodymu – violončelininkų grupė „Voiceless“ atliks specialiai šiam renginiui aranžuotą M. K. Čiurlionio kūrinį „Jūra“. Šis pasirodymas simboliškai sujungs M. K. Čiurlionio metus, jūros tematiką ir šiuolaikinį požiūrį į klasiką.

„Savos bangos“ – tai ne vienos dienos šventė, o ilgalaikė iniciatyva, kuri kvies gyventojus, organizacijas ir įmones prisidėti prie tvarios ateities kūrimo savo kasdieniais pasirinkimais ir veiksmais. Festivalis yra atviras visiems – tiek žmonėms, besidomintiems ekologija, tiek tiems, kurie tiesiog ieško įdomių ir prasmingų veiklų savaitgalį.

Alfonso Mažūno nuotr.

„Išgyventi Kuršių nerijoje nebuvo paprasta. Įsivaizduokite vien tai, kad žmonės turėjo keisti gyvenamąją vietą, nes kaimus tiesiog užpustydavo smėlis. Tačiau to niekas nevadino kataklizmu, o tiesiog prisitaikydavo. Svarbiausia buvo atsiremti į šeimą, bendruomenę, turėti pastogę ir tvirtą laivą, kuris užtikrintų judėjimą ir galimybę pasigauti žuvies. Laivas tarnaudavo 30 metų ar ilgiau, nes pats žvejas savo kurėną taisydavo ir prižiūrėdavo. Medinės burvaltės užtekdavo ištisai kartai. Nekildavo nerimo, kad laivas nemadingas, nestilingas ir dizainas paseno, taigi, reikia naujo. Palyginti, kaip dabar žmonės keičia savo transporto priemonę, nes turima tiesiog atsibodo ar nebeatrodo graži šalia naujų modelių“, – kalba R. Adomavičius.

Kita vertus, pašnekovo teigimu, šiandien plaukimas laivu yra laikomas nuotykiu, pramoga, romantika. Kai prieš šimtą metų susisiekimas kurėnais buvo nugairinta kasdienybė ir įprastų darbų dalis – nuo žvejybos iki kelionės į kitą marių krantą parsigabenti šieno.

Siūlo apmąstyti vartojimą

Pasak muziejininko, anuomet žmonėms daug svarbiau buvo tiesiog darniai sugyventi su gamta ir ši kelionė prasidėdavo nuo pastangų geriau pažinti ir suprasti aplinką. Ilgainiui žvejai tiesiog intuityviai jausdavo artėjančius gamtos virsmus ir būsimus reiškinius – iš debesų formų, paukščių elgsenos ar kitų ženklų nuspėdavo, kokio vėjo laukti, ar jis į tinklus atgins žuvies, ar, priešingai, negalėsi išplaukti dėl audros. „Dėl to žmogaus požiūris į gamtą buvo pagarbus, be jokio paslėpto noro ją valdyti ar pajungti savo tikslams. Šiandien tai – tarsi vartojimo kultūros giliai užpustyta vertybė“, – sako R. Adomavičius ir kartu su kolegomis tiki, jog etnografinė žvejo sodyba šiuolaikiniam žmogui padeda atsiriboti nuo triukšmo į savo ir aplinką pažvelgti kitomis akimis.

Būtent kitokį požiūrį į vartojimą ir gamtą skatina šiemet Klaipėdoje, Danės skvere, birželio 21 dieną organizuojamas festivalis „Savos bangos. Tvarios ateities kūrėjų laboratorija“. Lietuvos jūrų muziejaus ir „Ignitis renewables“ iniciatyva rengiamas nemokamas festivalis sukuria atvirą erdvę aktyviems žmonėms ir jungia bendruomenes, kurioms rūpi mūsų planeta ir jos ateitis.

Pasak R. Adomavičiaus, festivalis, kaip ir apsilankymas žvejo sodyboje, suteikia impulsą ugdyti ekologinį visuomenės sąmoningumą ir skatina kurti tvarią ateitį kartu: mažiau vartoti, pakartotinai panaudoti ar perdirbti, naudoti žaliąją energiją.

Tvarumo reikalavimai – irgi paveldas

Lietuvos jūrų muziejaus direktoriaus pavaduotojas pasakoja, kad antroje XIX amžiaus pusėje žvejybai buvo taikomi reikalavimai – nustatomas tam tikras tinklo akies dydis, siekiant apsaugoti smulkias, dar neužaugusias žuvis. Taip pat buvo ribojama žvejyba neršto metu. O iki Antrojo pasaulinio karo Kuršių mariose galiojo iš vokiečių paveldėta tvarka, kad vietinių žvejų burvaltės turi būti varomos vėjo, o ne vidaus degimo variklių.

Anot R. Adomavičiaus, šiek tiek paradoksalu, kad šiandien nuo iškastinio kuro naudojimo ir taršos mus gelbėja vėjas ir galimybė švariai generuoti elektros energiją. „Tarsi pati gamta mums pašnibžda atsakymus į svarbiausius klausimus. Tereikia sustoti ir įsiklausyti, išsigryninti tikrąsias vertybes – lyg gintarą iš jūros maurų ir akmenų“, – įsitikinęs pašnekovas. Dėl to Jūrų muziejaus rengiamas festivalis kviečia atsigręžti į Baltijos jūrą, būti jūros įkvėptiems keistis ir veikti, kelti klausimus, kaip suderinti Baltijos jūros ekosistemos išsaugojimą ir galimybių, kurias ji teikia Lietuvai, panaudojimą.