2026-aisiais Lietuva mini ypatingą sukaktį – 100 metų nuo pirmojo burinės jachtos „Budys“ išplaukimo į Baltijos jūrą su Lietuvos trispalve ir lietuviška įgula. Kviečiame šią sukaktį švęsti drauge! Visus šiuos metus dalinamės įsimintiniausiomis Lietuvos jūrinio buriavimo 100-mečio akimirkomis bei kviečiame pagilinti savo buriavimo istorijos žinias!

Tarpukariu būtent Klaipėda tapo Lietuvos jūrinio buriavimo centru. Greta aktyviai veikiančių jūros skautų, budžių, čia savo veiklą ėmė aktyviai vystyti ir buriuotojai. Besibaigiant antrajam dešimtmečiui įsteigtas Klaipėdos jachtklubas 1932 m. atsiskyrė nuo Kauno Lietuvos jachtklubo ir tapo savarankiška draugija, kurios patirtimi bei praktikomis rėmėsi ir 1935 m. savo veiklą pradėjusi Lietuvos buriuotojų sąjunga.

Šiame jūriniame centre aktyviai daugėjo jūrinų jachtų ir olimpinių jolių: 1937 m. jachtklubo laivyną sudarė net 29  laivai – 10 kreiserinių jachtų, 10 olimpinių jolių ir 9 „Hai“ tipo kilinės jachtos. Čia vyko buriavimo mokymai bei buvo skiepijamos jūrinės vertybės, taip kuriant tvirtą jūrinio buriavimo pamatą, kuris vėliau atlaikys ne tik II pasaulinį karą, bet ir kelis dešimtmečius trukusią okupaciją.

Daugiau apie Klaipėdos jachtklubą tarpukariu bei Lietuvos jūrinio buriavimo šimtmetį: ČIA

Nuotraukose:
1. Klaipėdos jachtklubo narių rikiuotė prie Žiemos uosto, apie 1930–1933 m. pagerbiama kylanti jachtklubo vėliava. 
2. Klaipėdos jachtklubo jachta metaliniu korpusu „Vytis“, apie 1934–1935 m. 
3. Jachtklubo nario vaistininko Kazio Mažono jachta „Gulbė“, apie 1930–1933 m. 
4. 1934 m. Klaipėdos jachtklubo būstinė įsikūrė buvusios dervos viryklos pastate Dangės upės šiauriniame rage. Kitoje nuotraukoje – jachtklubo valdyba. Ištrauka iš žurnalo „Jūra“, 1936 m. Nr. 3.