Kurėnas „SüD.1“ (nuo 2001 m.) – plaukiojantis Lietuvos jūrų muziejaus eksponatas, tradicinės Kuršių marių žvejų burvaltės replika. Plokščiadugnė burvaltė, remiantis autentiškos tarpukario burvaltės išmatavimais, pastatyta 2000–2001 m. Kopgalyje prie etnografinės pajūrio žvejo sodybos ekspozicijos. Replikos atkūrimo darbams vadovavo istorikas ir tradicinės laivininkystės entuziastas Romaldas Adomavičius (1955–2019).
Konstrukcija. Špantams (laivo „šonkauliams“) ir števeniams (laivapriekio ir laivagalio sijoms) pagaminti naudoti natūraliai išlinkę ąžuolų kamienai ir šakos, dugnas surinktas iš mirkytų pušies tašų, bortai – iš džiovintų ąžuolo lentų. Burvaltės detalės tarpusavyje sujungtos kalvio darbo vinimis ir apkaustais, bortai impregnuoti iš pušų kelmų išvaryta natūralia derva.
Kurėnas „SüD.1“ kaip ir visos tradicinės Kuršių marių žvejų burvaltės turi šoninius švertus (šliužes) dreifui mažinti, keturias poras špantų (vitinių), priekyje ir gale dengtas patalpas (paragę ir pastūrę). Didysis stiebas įtvirtintas prie bimso (mastbankio). Burvaltės viduje (rūme) apie 20–30 cm nuo dugno sudėtos denio lentos (šatiliai, tiliaudos). Ant dviejų stiebų keliamos keturkampės didburė ir mažburė, nuo forštevenio (priekinio rago) – trikampė raginė burė. Ant stiebo iškelta namų uosto – Kopgalio –vėtrungė. Šis kurėnas priklauso „mažųjų kurėnų“, žvejojusių korno ir bradiniais tinklais, valčių tipui su špritiniu takelažu kai didburė skleidžiama ilgo medinio buomo – šprito – pagalba. Pavadinimas „SüD.1“ nurodo, kad tai pirmasis Kopgalio (vok. Süderspitze) kaime pastatytas kurėnas.
Misija. „SüD.1“ nuo 2002 m. dalyvauja pažintiniuose plaukimuose Nemuno upe ir jos deltoje, Kuršių mariose. Du kartus vidaus vandenimis iš Klaipėdos nuplaukta į Kaliningradą. 2005 m. kurėnas sunkvežimiu nugabentas į Nyderlandus ir dalyvavo didžiausiame Europoje „Sail Amsterdam“ burlaivių festivalyje. Lankytasi ir buriuota Ventspilyje, Aistmarėse, Gdanske ir Rostoke. Nuolatos dalyvaujama laivybos istoriją pristatančiuose renginiuose, paraduose (kaip „Dangės flotilė“) ir tradicinių burvalčių regatoje „Burpilis“. Kurėnu „SüD.1“ prasidėjo nuo 2015 m. vykstantis istorinio pažinimo televizijos projektas „Nacionalinė ekspedicija“. 2019 m. liepos 2 d. Kuršių mariose netoli Ventės rago per audrą žuvo ilgametis kurėno kapitonas Romaldas Adomavičius. Nuo 2020 m. restauruotas kurėnas „SüD.1“ tęsia savo edukacinę misiją prižiūrimas žuvusio kapitono sūnaus, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko Romualdo Adomavičiaus.
Kurėnas „NiD.1“ (XX a. 4 dešimt.) – plokščiadugnė Kuršių marių žvejų burvaltė, vienintelis išlikęs autentiškas kurėnas. Burvaltės špantai ir števeniai pagaminti iš ąžuolo medienos, dugnas – iš pušies, bortai – iš ąžuolo lentų. Burvaltės detalės sujungtos kaltomis vinimis ir apkaustais. Kurėnas turi šoninius švertus (šliužes), keturias poras špantų (vitinių), priekyje ir gale dengtas patalpas (paragę ir pastūrę). Didysis stiebas pritvirtintas prie tvirto bimso (mastbankio). Burvaltės viduje (rūme) sudėtos denio lentos (šatiliai, tiliaudos). Ant stiebo iškelta namų uosto – Nidos – vėtrungė.
Burvaltė XX a. 4 dešimt. buvo statyta Nidoje ir su ja tarpukariu žvejota Kuršių mariose. Pokariu kurėną į Latvijos TSR išsigabeno buvusiose Kuršo žemėse įsikūrę muziejininkai. XX a. 9 dešimt. kreiptasi į Klaipėdos specialistus dėl burvaltės restauravimo.
1988 m. baigus restauracinius darbus Latvijos etnografinis muziejus perdavė vertybę Klaipėdos jūrų muziejui. Po restauravimo nuo 1989 iki 1999 metų kurėnas „Nid. 1“ istorinės rekonstrukcijos ir edukacijos tikslais plaukiojo Kuršių mariomis (šiporiai – Romas Gailius ir Romaldas Adomavičius). 1990 m. „Nid.1“ apiplaukė aplink Kuršių marias jūrinio paveldo klubo „Budys“ organizuotos etnografinės ekspedicijos metu. Burvaltė buvo nuolatinė Jūros šventės dalyvė.
1949–1952 m. Suomijoje buvo pastatyti 67 mažieji žvejybos traleriai mediniais korpusais skirti tarybiniam laivynui kaip dalis reparacijų už pasipriešinimą TSRS Antrojo pasaulinio karo metu. Laivai buvo kompozitinės konstrukcijos – metalinio rėmo karkasu, apjuostu medinėmis borto lentomis. Laivai statyti laivų statyklose Haminoje (10 laivų), Uusikaupunki (12 laivų), Rauma (25 laivai), Turku (9 laivai) ir Reposaari (11 laivų) miestuose. Duomenys: ilgis – 24 m, plotis – 7 m, grimzlė – 3 m, krovinio talpa – 30 t, įgulą sudarė 11 žmonių. Galėjo žvejoti jūroje iki 100 jūrmylių atstumu nuo kranto. Naudoti iki XX a. 8 dešimt. vidurio.
Žvejybos principas – tralavimas –, kai iš laivo dešiniojo borto pusės leidžiamas kūgio formos tinklas – tralas. Jis tempiamas jūros dugnu (dugninis tralas) arba tarpiniame gylyje (pelaginis tralas). Dauguma LTSR žvejybinių laivų naudojo dugninio tralavimo įrangą. Dugninio tralo angos atvirumas po vandeniu reguliuojamas plokščių konstrukcija ketoklėmis (horizontalus reguliavimas), svarmenimis ir plūdurais (vertikalus reguliavimas).
Apie 10 Suomijoje statytų medinių mažųjų tralerių buvo registruoti Klaipėdoje. 1950 m. Turku laivų statykloje „Oy Laivateollisuus Ab“ pastatytas mažasis žvejybos traleris MŽT-185 „Kerženec“ (laivo modelis) priklausė Klaipėdos Baltijos žvejybos laivyno bazei ir buvo naudojamas žvejybai Baltijos jūroje. 1949–1950 m. Rauma laivų statykloje „Rauma-Raahe Oy“ statytą tralerį MŽT-90 „Kolyma“ 1978 m. Neringos žuvininkystės ūkis perdavė Klaipėdos (dab. Lietuvos) jūrų muziejui. Kartu su plieniniu tralbotu „PTB-7167“ tralerį MŽT-90 „Kolyma“ 1000 t keliamosios galios plaukiojantis kranas „Vitiaz“ iškėlė į Senųjų žvejybos laivų aikštelę Kopgalyje. Kaip muziejinis laivas (eksponato numeris – KJM 2204) jis iki šiol reprezentuoja pokario suomių laivų statybos tradicijas ir LTSR žvejybos pramonės veiklos Baltijos jūroje pradžią.
1951–1956 m. VDR (Rytų Vokietijos) laivų statyklose Fiurstenberge, Rosslau, Oderberge, Berlyne, Magdeburge, Vismare ir Štralzunde buvo pastatytas 291 plieninis tralbotas (vok. Stahlkutter). 272 laivai buvo skirti TSRS žuvininkystėms, 10 Albanijai, 5 VDR ir 4 Vietnamui. 18 m ilgio, 5 m pločio ir 2 m grimzlės laivais žvejota tralais ir dreifuojančiais tinklais. Klaipėdos žvejai su plieniniais tralbotais, kuriuose dirbo 9 žmonių įgula, žvejojo Baltijos jūroje. XX a. 6–7 dešimtmečiais Klaipėdoje buvo registruota nuo 20 iki 45 tralbotų (medinių ir metalinių). Jie sudarė didžiąją dalį 1959 m. įkurto žvejų kolūkio „Baltija“ laivyno.
Modelis-mokomoji priemonė „PTB-7228“ į muziejų pateko iš LTSR žuvies pramonės gamybinio susivienijimo Baltijos laivyno bazės Klaipėdoje saugumo technikos kabineto. 1978 m. į Lietuvos jūrų muziejaus Senųjų žvejybos laivų aikštelę buvo iškeltas 1954 m. Fiurstenberge prie Oderio laivų statykloje „VEB Schiffswerft Fürstenberg-Oder“ statytas tralbotas „PTB-7167“ (eksponato numeris – KJM 2203).
Pirmieji pokariu metaliniai žvejybiniai laivai – vidutiniai žvejybos traleriai (ilgis – 39 m, plotis – 7 m) – Klaipėdos žvejus pasiekė 1950 m. iš Rytų Vokietijos (VDR). Laivuose buvo sumontuotos elektrinės denio gervės (suktukai) tralui leisti ir traukti, 109 tonų talpos triumai. 1949–1958 m. laikotarpiu VDR šešiose laivų statyklose (Rosslau, Boizenburge, Štralzunde, Rostoke, Branderburge ir Vismare) buvo pastatyta virš 500 „Logger“ konstrukcijos tipo žvejybos pramonės laivų (iš jų tik 35 liko VDR, visi kiti buvo skirti TSRS laivininkystėms). XX a. 6 dešimt. Klaipėdos žvejams Rytų Vokietijos laivų statyklose buvo pastatyti 96 laivai – traleriai (85 vnt.), transporto laivai (9 vnt.) ir tanklaiviai (2 vnt.). Tarp 24-ių Rostoko „Schiffswerft Neptun“ laivų statykloje statytų tralerių kniedytais korpusais buvo ir pirmose žvejybinėse silkių ekspedicijose pasižymėjęs traleris VŽT-334 „Elektrogorsk“.
1951 m. Klaipėdoje įkūrus Ekspedicinę silkių žvejybos bazę VŽT-334 (kapitonas A. Kalaida) išsiruošė į bandomąjį reisą Šiaurės jūroje. Po dviejų su pusės mėnesio sėkmingai grįžus su gausiu sūdytos silkės laimikiu Klaipėdos žvejų laivams buvo atverti keliai ir į Šiaurės Atlanto vandenyno platybes. 1966 m. LTSR žuvies pramonės laivynui, kurio bazė buvo Klaipėdos uostas, priklausė 159 VŽT tipo laivai.
1957–1963 m. trijose laivų statyklose TSRS (Kijeve, Chabarovske ir Klaipėdoje) buvo pastatyta virš 200 vidutinių žvejybos tralerių „Bologoje“ tipo (projektas Nr. 395). Laivai buvo skirti žuvies gaudymui tralu ir dreifuojančiais tinklais, šaldytos ir silpnai sūdytos produkcijos ruošimui, paruoštos produkcijos perdavimui į laivus-šaldytuvus (refrižeratorius) ar gabenimui į uostą. Šio tipo traleriai jau turėjo refrižeratorius – triumus, skirtus sūdytos žuvies atšaldymui iki -2 0C temperatūros. Laivo ilgis 44 m, plotis 8 m. Įgulą sudarė iki 28 žmonių. Klaipėdos „Baltijos“ laivų statykloje buvo pastatytas 81 „Bologoje“ tipo vidutinis žvejybos traleris. Kiek anksčiau, 1955–1957 m., „Baltijos“ laivų statykloje buvo pastatytas 41 „Gornostay“ tipo (projektas Nr. 391/391a) vidutinis žvejybos traleris, laivo ilgis 39 m, plotis 7 m. Šie laivai buvo statomi pagal vokišką (VDR) „Logger“ tipą. Pirmas Klaipėdoje pastatytas šio tipo laivas – 1955 m. vasario 28 d. priduotas VŽT „Dangė“.
Lietuvos jūrų muziejaus Senųjų žvejybos laivų aikštelėje išsaugotas, 1983 m. nurašytas „Bologoje“ tipo traleris VŽT-3216 „Dubingiai“ (1986 m. į aikštelę iškelto eksponato numeris – KJM 5404), kuriame galima susipažinti su LTSR jūrų žvejybos istorija.
Ąžuoliniais kurėnais plaukta žvejoti į Kuršių marias iki XX a. vidurio, tačiau juos palaipsniui išstūmė patogesni motoriniai laivai. Kurėnus pakeitė klinkerinio lentų suleidimo būdo bortais dorės su motorais. Šiais laivais žvejai žvejojo ūdomis, plaukdavo statyti ir tikrinti pastatytų tinklų (gaudyklių) Kuršių mariose ir Baltijos jūros priekrantėje. Dorės žvejyboje pradėtos naudoti šeštojo dešimtmečio pradžioje ir naudotos iki XX a. 8 dešimt. vidurio. Iš pušies medienos statytas dores pakeitė metaliniai botai.
Nuo 1951 m. didesnės, jūrinio tipo dorės buvo statomos Solombalos laivų statykloje prie Archangelsko pagal Suomijos žvejų dorės pavyzdį (būta dviejų variantų: žvejybai ir krovinių gabenimui). Kuršių mariose paplitusios dorės statytos laivų statykloje Kriūkuose prie Nemuno. Originali dorė į muziejų pateko 1978 m. iš Neringos žuvininkystės ūkio ir buvo eksponuojama senųjų žvejybos laivų aikštelės ekspozicijoje.
Per 30 metų laivo korpusas sunyko. 2011 m. Lietuvos jūrų muziejus pastatė repliką „Kopgalis“ pagal XX a. 6 dešimt. Kriūkuose statybos ir sunykusios dorės matmenis. Prie ąžuolinių špantų cinkuoto metalo kniedėmis sujungtos pušinės lentos, impregnuotos techniniu aliejumi. Dorė nudažyta pilka spalva. Laivo ilgis – 9,5 m, plotis – 2,8 m, borto aukštis – 2,1 m, variklio galingumas – 30 AJ. Kelis metus vykdytus edukacinius plaukimus po Klaipėdos uosto akvatoriją sustabdė nuolatinės bėdos su autentišku varikliu. 2018 m. dorė „Kopgalis“ iškelta į senųjų žvejybos laivų ekspoziciją.
