Latimerijos giliuose vandenyse išauga iki 2 metrų ilgio ir 100 kilogramų svorio. Dėl pelekų gausos latimerijos yra labai manevringos. Nors įprastai jos tiesiog tingiai atsiduoda povandeninių srovių malonei, tačiau panorėjusios galėtų būti akrobatinio plaukiojimo čempionėmis. Nuo kitų žuvų latimerijas skiria ne tik sandaros ypatybės ir garbingas rūšies amžius – latimerijos veda gyvus pilnai susiformavusius vaikus. Tai – labai reta žuvis ir dažnai vadinama gyvąja iškasena.
Latimerijos – vienintelė šiuo metu gyvenančių riešapelekių žuvų gentis.Iki 1938 m. riešapelekės buvo žinomos tik iš fosilijų ir laikytos išnykusiomis, dinozaurų laikus menančiomis žuvimis. Ji pavadinta M. Kortene Latimer – pirmosios zoologės, pamačiusios „gyvąją iškaseną“ tralų tinkluose, garbei.
Per metus sužvejojama daugiau nei 100 milijonų ryklių. Dalis jų pagaunama tikslingai, nes rykliai naudojami maistui. Kita dalis – visiškai netyčia.
Sužinokite daugiau pasivaikščioję su Gustavu po Jūrų muziejaus ekspoziciją.
Projektą parėmė Lietuvos kultūros taryba.
Kai kuriose šalyse rajos yra medžiojamos dėl žiaunų, kurios, manoma, yra vertingos kinų medicinoje. Rajos taip pat vertinamos dėl savo mėsos. Dažniausiai jos žūsta jau patekusios į žvejų tinklus ar partrenktos laivų. Gyvūnai reprodukcija – pakankamai lėta – susilaukia vos vieno jauniklio per kelerius metus. Kai kuriose vietose jų populiacija yra sumažėjusi net 80 procentų, o tokiu atveju, atsistatyti populiacijai jau beveik nebėra galimybių.
Sužinokite daugiau pasivaikščioję su Gustavu po Jūrų muziejaus ekspoziciją.
Projektą parėmė Lietuvos kultūros taryba.
Langustas – artimiausias vėžio ir omaro giminaitis, tik neturi žnyplių – rausvai violetinės spalvos valgomasis jūrų vėžys, turi kietą šarvą su dygliais priekinėje dalyje. Dygliai saugo ir neįprastai ilgas antenas, kurios skirtos orientuotis aplinkoje ir plėšrūnams atbaidyti. Langustų skaičiuojama apie 100 rūšių. Labiausiai paplitę tropinio ir subtropinio klimato juostų jūrose: Viduržemio jūros ir Atlanto vandenyno pakrantėse. Juos žmogus jau nuo seno vartoja maistui. Paprastasis langustas (Palinurus vulgaris) užauga iki 45 cm ilgio, 8 kg svorio, akiuotasis langustas (Palinurus argus) – iki 1,5 kg svorio.
Dėl žmonijos veiklos rūgštėjantis vanduo kai kuriuose pasaulio vietose lėtai, bet užtikrintai naikina jūrų gyvūniją - moliuskai nebespėja užsiauginti kriauklių.
Sužinokite daugiau pasivaikščioję su Gustavu po Jūrų muziejaus ekspoziciją.
Projektą parėmė Lietuvos kultūros taryba.
Viena keisčiausių Lietuvos žuvų – plekšnė: asimetrišku, plokščiu, ovalo formos kūnu ir akimis, kurios yra vienoje viršutinėje pusėje, dažniausia dėšinėje. Plekšnės prisitaikydamos prie dugno gali keisti kūno spalvą. Nepaisant spalvinės kūno maskuotės, plekšnės geba ir mėgsta užsirausti į smėlį ar žvirgždą ir tik jų virš grunto iškilusios akys stebi aplinką ir potencialų grobį.
Skaičiuojama, kad yra 40 genčių ir apie 100 rūšių plekšnių. Mums žinomesnės yra Upinės ir Baltijos jūros plekšnės. Jos labai panašios, atskirti rūšis nėra lengva užduotis: upinė plekšnė ties šonine linija yra šiurkštoka, o Baltijos plekšnė – švelni. Plekšnės – dugninės žuvys, maitinasi bestuburiais, mažomis žuvytėmis. Joms ypač pavojingos mažos plastiko dalelės jūroje (nuo 0,1 µm iki 5 mm), priskiriamos mikroplastikams. Didelio tankio plastiko dalelės nusėda į dugną, kur jas praryja gyvūnai. Kuo daugiau mikroplastiko vandenyje - tuo daugiau ir žuvyse.
Projektą parėmė Lietuvos kultūros taryba.
Šamai yra dugninės, duobių žuvys, tikri plėšrūnai. Jis primena paslaptingą gelmių monstrą – gana ilgas kūnas, plokštėjanti galva ir trys poros jautrių ilgų ūsų ties plačia burna. Ši plėšri žuvis yra apipinta daugybe tikrų ir netikrų legendų – kam neteko girdėti pasakojimų apie smulkesnius gyvūnus lengvai galinčią praryti didžiulę žuvį, ar žuvį galinčią nutverti neatsargius vaikus?
Netrikdomas ir pakankamai maisto bei erdvės turintis šamas gali išaugti iki 300 kg. svorio. Lietuvoje šamai daugiausia gyvena Kuršių, Kauno ar Elektrėnų mariose, didžiosiose upėse Nemune ir Neryje ir kt. upėse bei ežeruose. Šios žuvys nėra labai judrios, linkusios sėsliai įsikurti po įvairiomis sąnašomis, įdubose ir medžioti aplink savo namus. Medžioja paprastai naktį, bet kartais išlenda ir į dienos šviesą.
Dėl upių vagų valymo, ir upių srovingumo mažėjimo, bei gaudymo šamai pamažu nyksta.
Projektą parėmė Lietuvos kultūros taryba.
Paprastoji gyvavedė vėgėlė, arba gyvagimdė vėgėlė (lot. Zoarces viviparus) – dugninė žuvis, paplitusi Baltijos jūroje, taip pat Šiaurės jūroje, Šiaurės Atlante. Gyvavedė vėgėlė kiek primena buožgalvį: turi gan ilgą ir buką galvą, plačias žiotis. Ji užauga iki 0,5 kg svorio. Jau pats pavadinimas sufleruoja, kad ši žuvis veda gyvus jauniklius, pagimdo jų iki 400, o jaunikliai iškart gali gyventi savarankiškai. Dar vienas įdomus faktas – gyvavedės vėgėlės atoslūgio metu sugeba kvėpuoti ir oru.
Projektą parėmė Lietuvos kultūros taryba.
Pasivaikščiojimuose su Gustavu Jūrų muziejaus ekspozicijose sužinokite, jog pasaulinė maisto ir žemės ūkio organizacija apskaičiavo, kad pereikvoti 52 proc. pasaulio žuvies išteklių, dar 28 proc. – ženkliai sumažėję. Prognozuojama, kad jei dabartinės žvejybos ir žuvies vartojimo tendencijos nepasikeis, komercinių žuvų vandenynuose neliks jau 2048 metais.
Projektą parėmė Lietuvos kultūros taryba.
Nemaža dalis vėžiagyvių rūšių yra naudojamos maistui. Jie yra gaudomi tiek mėgėjų, tiek pramoniniu būdu. Dažniausiai apie pietų stalo pakliūna krabai, omarai ar krevetės, per metus vidutiniškai jų sugaunama apie 10 000 000 tonų.
Vėžiagyvių galima sutikti giliausiose vandenyno vietose, panirus net į 10 kilometrų gylį, jų taip pat galima pamatyti beveik padebesiuose – kalnų ežeruose. Daugiausiai vėžiagyvių gyvena vandenyje – tiek sūriame, tiek gėlame, bet yra ir tokių, kurie namus randa sausumoje. Prisitaikę prie pačių įvairiausių sąlygų jie labai skiriasi savo dydžiu, forma ar bendra išvaizda, bet visi turi šarvus. Skaičiuojama apie 30 000 vėžiagyvių rūšių. Nariuotakojai – tai ir krevetės, krabai, omarai, vėžiai, jūros gilės ir daugybė kitų.
Lietuvos jūrų muziejaus biologo Sauliaus Karaliaus iliustracijoje – smėlinė krevetė. Dienomis jos užsirausia į smėlį, naktimis yra aktyvios ir ieško maisto. Minta dumbliais, lervomis, moliuskais. Patelės yra didesnės už patinėlius. Šiaurės jūroje užauga iki 9 cm, todėl aplinkinėse šalyse yra gaudomos ir naudojamos maistui. Dėl mažo Baltijos jūros druskingumo ir sezoninio vandens temperatūros kitimo, Lietuvos priekrantėje šios krevetės užauga tik 3-5 cm. Kaip ir visi vėžiagyviai, augdamos smėlinės krevetės neriasi iš kiauto. Kai vanduo yra šiltesnis, tai atsitinka kas keletą dienų. Po kiekvieno nėrimosi jos paauga apie 1–3 mm. Veisiasi vasarą. Patelės ant pilvo nešioja iki 4500 kiaušinėlių, kurie išsirita per 4-13 savaičių.
Pasivaikščiojimuose su Gustavu Jūrų muziejaus ekspozicijose – apie laukinių krevečių žvejybą, neigiamus padarinius gamtai tieg jas gaudant, tiek auginant ūkiuose.
Projektą parėmė Lietuvos kultūros taryba.
Sužinokite pasivaikščiojimuose su Gustavu po Jūrų muziejų.
Projektą parėmė Lietuvos kultūros taryba
Ešeriai –viena iš labiausiai paplitusių vidaus vandenų žuvų. Ežeruose, upėse arba tvenkiniuose ešeriai mėgsta švarų vandenį, bet jie toleruoja ir aukštą vandens rūgštingumą. Todėl šią žuvį galima aptikti ir rūgščiuose ežeruose, kur kitos žuvys neišgyvena. Tokiose vietose ešeriai tampa gausia ir vyraujančia rūšimi, ima trūkti maisto, todėl žuvų augimas labai sulėtėja, be to, jie ima doroti mažesnius gentainius. Gyvenimo sąlygos svarbios augimui: 8-10 metų ešeriai, gyvenantys nepalankiomis sąlygomis užauga vos iki 150-200 g svorio, tuo tarpu gentainiai, kurie gyvena labai palankiomis sąlygomis, sveria 600-800 g ir net daugiau.
Projektą parėmė Lietuvos kultūros taryba.
Kasmet Lietuvos pajūryje randama nuo bado ir ligų nusilpusių ruonių jauniklių, sužalotų Baltijos jūros ruonių, tai įtakoja šylantis klimatas, vandens užterštumas ir žmogaus veikla.
Jau šiemet bus atidarytas Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras, kuriame galėsime suteikti daugiau pagalbos nelaimės ar ligos ištiktiems jūros gyvūnams.
Projektą parėmė Lietuvos kultūros taryba
Pavojus gresia apie 60 proc. planetos koralinių rifų, o apie 10 proc. jau žuvę. Pasivaikščiojimuose su Gustavu Jūrų muziejaus ekspozicijose sužinokite kodėl šis grožis toks trapus.
Projektą parėmė Lietuvos kultūros taryba.
Ekopasivaikščiojimuose su Gustavu Jūrų muziejaus ekspozicijose pamatysite ir išgirsite kelis aspektus iš muziejaus „virtuvės", o jei norite patirti daugiau, užsisakykite edukacinę paslaugą Komandos diena ar Draugų diena Lietuvos jūrų muziejuje! Nuo šiandien iki pat gegužės mėnesio su Jumis dalinsimės trumpais ekosiužetais, kuriuos parengė po Jūrų muziejų vaikštinėdamas Gustavas.
Projektą parėmė Lietuvos kultūros taryba.
Ar žinote kad, Baltijos jūroje eršketai išnyko dėl žmogaus gobšumo? Dėl pergaudymo ir užtvankų statymo upėse eršketai išnyko XX a. viduryje. Priežastys: Kuršių marių ir Nemuno vandens tarša, intensyvi verslinė žvejyba ir laivyba. Pasivaikščiojimuose su Gustavu Jūrų muziejaus ekspozicijose sužinokite kas trukdo atkurti eršketų populiaciją? Norite sužinoti daugiau? Parengėme Jums naujas paslaugas „Komandos diena Jūrų muziejuje“ arba „Draugų diena“
Projektą parėmė Lietuvos kultūros taryba.
