Balandžio 25-oji – Pasaulinė pingvinų diena. Ta proga Lietuvos jūrų muziejus skelbė piešinių konkursą ir kvietė piešti pingvinus bei trumpai užrašyti jų pokalbį.
Piešinių konkurso laimėtojai paskelbti muziejaus socialiniame tinkle Facebook.
Taip pat Pasaulinės pingvinų dienos proga muziejus pristato bei kviečia klausytis pingvinų istorijų, kurias rūpestingai užrašė ir šmaikščiai įgarsino muziejaus biologas Pavelas Kulikovas, prižiūrintis ir pingvinus.
– Sveiki, – sako Pavelas, – ne paslaptis, kad dirbdami su gyvūnais ar augindami juos, mes imame jiems suteikti žmogiškų savybių. Pastebim jų charakterio bruožus, priskiriam jiems žmogiškas savybes ir jausmus, imame aiškinti ar vertinti jų poelgius pagal žmogiškus standartus. Imam vertinti gyvūnus ne kaip biologai, o tiesiog kaip žmonės. Todėl ir kilo tokia mintis pasidalinti istorijomis apie Jūrų muziejuje gyvenančius pingvinus kaip apie vaikus, kaip apie žmones. Juolab, kad tam tikra prasme mes ir esame jų antrieji tėvai.
Pažintį pradėti nuo šio pingvino noriu ne veltui. Taip, tai mano favoritas, mano mėgstamiausias pingvinas. Ir tam yra daug priežasčių. Pirmiausia, tai yra pirmas pingvinas, prie kurio gimimo ir auginimo prisidėjau pats. Jam vasario 5 dieną sukaks 17 metų. Vertinant pingvinų amžių – jis jau senjoras. Bet man jis – vis dar mano vaikas. Be to, jis yra tikra estrados žvaigždė. Jis labai gero, minkšto charakterio ir mėgsta bendrauti su žmonėmis, būtent todėl jis dažniausiai dalyvaudavo įvairiausiose akcijose. Jis nesigąsdina žmonių dėmesio ir ne tik vykdė pingvinų Kalėdų Senelio pareigas, bet ir filmavosi reklamose, o jo nuotrauka puikuojasi žurnale „Žmonės“!
Smiltė išsirito iš kiaušinio 2005 m. vasario 18 dieną. Gimimas nebuvo lengvas. Tam, kad pingvinukas išvystų pasaulį, prireikė dviejų „akušerių“ pagalbos – mano ir Arūno. Nes jėgų išsivaduoti iš kiaušinio pačiai neužteko. Vasario 18-osios vakarą 70 gramų mažylė išvydo pasaulį, tiksliau, išsirito iš kiaušinio. Matyti ji pradėjo tik po 5 dienų. Kai apie ją galvoju, man pirmiausia ji yra pavyzdys to, kaip gali keistis gyvūno charakteris. Vaikystėje ji buvo eilinis pingvinas, krečiantis įprastas zbitkas, kartais baikštus, kartais besiožiuojantis dėl maisto, kartais švelnus, kartais piktas. Lyg ir nieko išskirtinio. Bet praėjo ir keli metai ir, mergaitei subrendus, jai pasipiršo ir ne bet kas, o anksčiau minėtas pingvinas Rūkas.
Tai ypatingas pingvinas. Ilgametis bandos vadas, nepajudinamas autoritetas. Ir jo charizmos negali nepastebėti nei pingvinai, nei žmonės. Visuomet pokalbiuose jis minimas kaip seniausias Jūrų muziejaus pingvinas. Balandį jam sukaks 30 metų. Nors oficialiai pats seniausias yra jo brolis Magdinas, kuris yra net 1 diena vyresnis! Martynas man visuomet asocijavosi su mafijos bosu – Krikštatėviu.
Susipažinkite su oficialiai seniausiu muziejaus pingvinu. Balandžio 25 dieną jam sueis 30 metų. Martyno brolis, Rūko tėvas. Beje, jiedu su Martynu, yra vieninteliai iš mūsų senųjų pingvinų, kuriuos išperino patys tėvai, o ne inkubatorius.
Seniausia pingvinė bandoje. Į šį pasaulį atkeliavo prieš beveik 26 metus. Ir nors ji viena ilgiausių nugyvenusių pingvinų, pasakoti apie ją nėra paprasta. Ji nesiveldavo į jokius skandalus, jos nuotraukų nebuvo geltonosios spaudos puslapiuose, ji net nemėgsta kelti balso kaip kad kiti pingvinai. Kuo ji tikrai yra išskirtinė, tai savo požiūriu į šeimą.
Norėčiau pristatyti vieną išskirtiniausių CV muziejuje. Susipažinkite – Bikis. Iki pamatų sugriovęs ir į šipulius sudaužęs vieną žinomiausių teiginių apie pingvinus, kad „Pingvinai yra monogamai ir pasirenka porą visam gyvenimui“! Bla bla bla. Pristatau Jums pingvinariumo Kazanovą.
Susipažinkite – Arktė. Martyno dukra. 2007 metais vasario 11 d. iš kiaušinio išlukštentas 69 gramų cypsintis pūkų kamuoliukas. Tais metais pingvinų vaisingumo dievai buvo palankūs – išsirito rekordinis mažylių skaičius, net 5! Tiesa, gyvenimo pradžia buvo kupina nuotykių ir iššūkių.
Išsirito ji tais pačiais 2007 metais kaip ir Arktė. Taigi, ji taip pat išgyveno apokaliptinę elektros dieną. Inkubatoriaus ir darželio laikotarpiu, Pūkšė buvo aktyviausias pingvinukas iš išgyvenusiųjų ketvertuko. Maitinant, ją reikėdavo atskirti nuo likusios trijulės, kitaip posakis „Didelėje šeimoje snapais neklaksima“ galėjo tapti kūnu ir vienas ar keli likimo draugai likti be savo maisto davinio dalies.
Iš kiaušinio ji išsirito dar 1996 metais. Jos pilnas vardas Karuselė. Gavo jį dar kai buvo mažas neapsiplunksnavęs pūkuotas jauniklis, nes kai ją reikėdavo pamaitinti mišinuku ar žuvimi, ji nuolat sukdavosi apie savo ašį. Jeigu bandėte kada duoti vaikui obuolį ar kokį kitą skanėstą jam besisupant karuselėje, galite įsivaizduoti, kaip patogu tai daryti.
Atkeliavo pas mus, į Jūrų muziejų 2018 metais. 8 kuklūs, išsigandę jaunikliai, likimo nublokšti į naują vietą, kur nieko nepažįsta, kur savos taisyklės ir hierarchija. Kur viską stebi Big Bos‘o Martyno akis. Reikėjo nemažai laiko priprasti ir perprasti viską. Natūralu, kad jie dar neturi išsamaus savo CV kaip kad mūsų senbuviai, bet... Jeigu kalbėtume apie juos kaip apie bendruomenę, tai jie jau tokia kaip ir savo vardą turinti ir reputaciją įgavusi paauglių banda. Jiems nėra jokių autoritetų, jokios subordinacijos. Jie paaugliai ir elgiasi būtent taip. Nepaiso jokių taisyklių, vaikšto kaip gauja, atiminėja žuvį ir vieni iš kitų ir iš visų kitų. Užkabinėja senukus, taip, dėl linksmumo. Žuvį sugeba ištraukti iš kito pingvino snapo, net jei ten kyšo vos 2 mc uodegos! Kibirą su žuvimis jie per 2 metus apvertė tiek kartų, kiek mūsų senbuviams ir per 20 metų nepavyko Jūs paklausite, o kaip gi Martynas, negi ir jis negali padaryti tvarkos? Taip, bandos vado jie stengiasi neužkabinti per daug. Gal jau bus girdėję legendas apie jį? Bet bijoti jo? Čia dabar! Ką tas senukas mums padarys, iš pradžių tegul pamėgina pagauti. Nauja karta, nauji vadai, naujos taisyklės, nauja ateitis. O kelis dešimtmečius muziejuje valdę pingvinai vis ryškiau virsta tik legendomis.
